Perku verslą. Arba kaip nenusipirkti katės maiše
Į galvą kartais topteli išganingos idėjos, na pavyzdžiui – sukurti verslą. Mano patirtis versle skaičiuoja brandžios paauglystės metus, save išbandžiau ne kartą tiek vadovaujamose pareigose, tiek verslo ir organizacijų kūrime, tad kodėl nepabandžius naujo būdo – įsigyti jau sukurtą verslą?
Kai kalbu apie sukurtą verslą, iš jo tikiuosi kelių dalykų:
– veikia pelningai – uždirba dividendus ar bent jau nereikalauja investicijų ir ne už kalnų matyti išganingasis materialinis potencialas;
– jį galima perduoti – pasikeitus verslo vadovui jis staiga nežlugs ir nepraras savo vertės;
– jį galima padauginti – viskas sustyguota taip, kad esant norui būtų galima klonuoti;
– turi tęstinumą – nėra dirbtinai išpūstas, “atpumpuotas” būtent pardavimui, galima identifikuoti potencialą ir tt.
Apie verslo bruožus galima bus parašyti atskirą ir išsamesnį straipsniuką, bet šį kartą ne apie tai.
Taigi, kadangi tikiuosi iš įsigyjamo verslo tam tikrų aukščiau išvardintų dalykų, štai į ką būtų pravartu atkreipti dėmesį prieš jį įsigyjant.
– Verslo specifika/šaka/produktas. Turiu avantiūros nerti į visai nepažįstamas sritis, tačiau darant tai savarankiškai ir nuo pradžių yra galimybė visko po truputį išmokti ir prisijaukinti. Įsigyti veikiantį verslą srityje, kurios specifikos nė truputį neišmanai yra panašu kaip būti išleistam su akvalangu vidury jūros 10 metrų gylyje – gal ir išplauksi…Tikimybė padidėja, jei šalia turi instruktorių. Todėl pradžiai bent susipažinčiau su verslo sritimi ar produktu, o idealiu atveju – ieškočiau tokio verslo, kurio idėja, kuriamas produktas yra artimas man, mano vizijai ar kažkur giliai savyje nešiotai verslo idėjai. Žinoma, visada galima susirinkti tinkamą komandą (t.y. nusisamdyti instruktorių), bet tokia prabanga ne visiems.
– Tikrosios priežastys, dėl kurių verslas yra parduodamas. Priežasčių gali būti įvairių, visas net sunku būtų išvardinti. Konkrečiai mano aprašomu atveju verslas buvo parduodamas dėl to, kad jo kūrėjai veiklos turi apsčiai, todėl nebespėja vystyti pastarojo. Priežastis lyg ir ganėtinai aiški bei suprantama, todėl iš jos einame prie kitų dviejų punktų įsivertinimo – pardavimo kainos ir verslo idėją (iš)vysčiusio žmogaus.
– Kaina. Va čia ir yra ta vieta, kur atsiranda galimybė įsigyti katę maiše. Bandau išsiaiškinti ką vis dėlto aš čia perku – sėkmingai veikiantį verslą ar jame esančius resursus (įrangą, pinigus ir kt.). Šioje vietoje turiu įsijungti adekvatų mąstymą ir turimą patirtį bei įsivertinti ar nurodyta verslo pardavimo kaina yra adekvati, t.y. už ką aš moku: jei prašoma pinigų suma yra daugiau mažiau lygi jame esančios įrangos ir pinigų kiekiui, tuomet šviečiasi mintis, kad klientų ir partnerių paieška bei produkto sklaida teks užsiimti įsigijus verslą, nes tikėtina, kad jų tiesiog nėra. Kitu atveju verslo kaina turėtų būti didesnė, atsižvelgiant į jau sukurtą potencialą ir gautinas pajamas.
– Idėją (iš)vystęs žmogus. Čia šiek tiek softinis kriterijus, tačiau labai žemiškas ir priartinantis prie realybės. Dažnai verslas tiesiogiai susijęs su jį sukūrusiu ar valdančiu žmogumi – versle veikianti komanda gali būti susirinkusi būtent dėl to žmogaus ir jo vadovavimo stiliaus bei savybių; verslas laikosi tik dėl šio asmens turimų kontaktų; žmogus per laiką yra tapęs tiesioginiu konkretaus verslo prekės ženklu; jis yra vienintelis, žinantis kas ir kaip šiame versle ir jam pasitraukus visas know how pasitraukia kartu su juo. Čia išvardinau teigiamus kriterijus, tačiau nepamirškime ir apie verslą kūrusio žmogaus vertybes ar, greičiau, jų nebuvimą – tikrai nenorėčiau įsigyti to, kas prieštarautų mano moraliniams įsitikinimams (pvz. būtų pastatyta kruvinomis aklų vienuolių ašaromis ar griuvėsiuose už centus dirbančių vaikučių rankomis).
– Teisinė situacija. Apie instancijas ir santykius su jomis nekalbėsiu, staigmenos gali išlįsti praėjus metams ar keliems po verslo įsigijimo, tačiau pasitikrinti visais įmanomais būdais yra tiesiog privaloma. Taip pat svarbu nepamiršti peržiūrėti susitarimų su klientais, tiekėjais ir partneriais – ar sąlygos yra priimtinos, teisingos, realistinės ir nepažeidžiančios šalių interesų.
– Klientų bazė – svarbu, kad tokia egzistuotų ir ją būtų galima “pačiupinėti”. Ne mažiau svarbu, kad tie klientai būtų aktyvūs, o ne tiesiog skaičiukai iš geltonųjų puslapių.
– Finansinė situacija. Čia taip pat neišeis apsieiti be finansinio raštingumo. Jei jaučiu, kad jo stokoju, verčiau pasitelksiu profesionalo pagalbą, nei pasitikėsiu vien pardavėjo žodžiu. Galų gale finansus mes visi suprantame ir interpretuojame skirtingai, todėl net ir kelios nuomonės iš šalies bus vertingos. Nepamirštu atkreipti dėmesį ir į tai, kiek apyvartinių lėšų yra versle, ar reikės investuoti tolimesniam vystymui, ar tiesiog produkcijos įsigijimui. Šis kriterijus taip pat turėtų atsispindėti kainoje.
– Last but not least – VISADA prašyti kuo daugiau informacijos ir duomenų iš pardavėjo. Tai anaiptol jokia gėda ar nederamas elgesys. Informacija yra tai, ko atėjus į verslo patalpas nepamatysi ir nepačiupinėsi. Įtarimų nebent galėtų sukelti pardavėjo pasipiktinimas tokiu prašymu ar atsisakymas pateikti informaciją. Tai labai aiškus ženklas, kad nešk kudašių kur toliau ir laikyk save sėkmės kūdikiu sulaukęs tokios manos.
Pabaigai dar kilo mintis, kad prieš panaudojant savo santaupas tokiam pirkiniui būtinai pasikalbėčiau su statybininkais – jie gerai žino ko gali laukti įsigijęs senos statybos, kritinės būklės būstą, todėl patartų kuriuos kampus apžvelgti ir į kuriuos vamzdžius pabarbenti. Jei neprasilenkiate su metaforomis, jų konsultacija turėtų būti naudinga suvedant paraleles su verslu.
Šis tekstas yra iš dalies mano interpretacija ir apibendrinimas iš praėjusio kassavaitinio bendruomenės narių susitikimo “Požiūris į verslą”. Susitikimo vaizdo įrašą galite rasti mūsų platformoje, 2022-05-06 data (įrašai prieinami tik prisijungusiems bendruomenės nariams).
